Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Peticija dėl įstatymų pakeitimų

       Sausio 26 d. Peticijų komisijai pateikti siūlymai „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“. Kreipimosi priežastis ir tikslas – patobulinti nurodytų įstatymų teisės normas.

       Toliau pateikiami įstatymų pakeitimo ir papildymo siūlymai bei paaiškinimas.

 

I. SIŪLOMI REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMAI

       1) Pakeisti Referendumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį vietoje žodžio „laisvas“ įrašant „privalomas“.

       Kodėl reikėtų privalomo balsavimo referendumuose ir kodėl nereikia rinkimuose.

       Pirma, rinkimuose labai maži reikalavimai rinkėjų dalyvavimui lyginant su reikalavimais referendumui, todėl rinkėjų dalyvavimas yra neaktualus. Jeigu referendume rinkėjų dalyvavimo reikalavimai būtų tokie pat, kaip rinkimuose, tai privalomo balsavimo nereikėtų. Antra, kadangi rinkimai pagal sprendimo reikšmę skiriasi nuo referendumo, tai yra rinkimuose pasirenkami tik atstovai, kuriems visa atsakomybė ir suteikiama, o kadangi pagal susiformavusią politinę tradiciją sprendimai nuo atskirų išrinktųjų deputatų mažai priklauso, todėl rinkimai nėra svarbūs. Referendumuose patys žmonės tampa atsakingais už sprendimų priėmimą bei jų padarinius, todėl kuo daugiau žmonių savo sprendimą išreiškia, tuo jis labiau atspindi Tautos valią ir valstybėje yra didesnis demokratijos laipsnis.

       Privalomas referendumas ne tik išmokytų piliečius domėtis valstybės reikalais, bet ir pripratintų prie minties, kad piliečio pareiga yra balsuoti ir išsakyti savo nuomonę. Paskui jau jie be prievartos mokėtų dalyvauti referendumuose ir priimti sprendimus. Taip pat, panaudojus privalomą balsavimą, galbūt pagaliau būtų nustatytas tikslus rinkėjų skaičius, nes dabar kai kurie skaičiai įtartinai atrodo (imu iš Vikipedijos, atsitiktinai parinktus miestus): pavyzdžiui, Alytaus miestas – 50922 rinkėjai, o pagal 2011 m. surašymą 60 302 gyventojai,  2014 m. - 56 364; Panevėžio m. – 84642 rinkėjai, pagal 2011 m. surašymą 99 690 gyventojų, 2013 m. - 97 589; Kauno m. – 261256 rinkėjai, pagal 2011 m. surašymą 315 993 gyventojai, 2013 m. - 311 148. Ir kažkodėl paprastai rinkėjų sąrašuose apie 100-150 tūkst. būna daugiau, kai tik su rinkimais vyksta referendumas, kurie po dviejų savaičių iškart stebuklingai išgaruoja (2008 m., 2012 m. rinkimai).  

       Taip pat reikia numatyti atsakomybę už nebalsavimą referendume. Žiūr. ATPK papildymo siūlymą.

2 straipsnis. Bendrieji referendumo principai

1. Dalyvavimas referendume yra privalomas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais: visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo. 

 

       2) Pakeisti 3 ir 5 straipsniuose pateikiamą sąvoką „Konsultaciniai (patariamieji) referendumai“ į „neprivalomi (fakultatyviniai) referendumai“ ir atitinkamai tai pakeisti 8 straipsnyje.

       Pakeitimas reikalingas, nes pagal konstitucinės teisės teoriją yra toks referendumų suskirstymas:

        - pagal būtinumą vykdyti referendumą, norint priimti tam tikrą sprendimą:

      a) privalomas (imperatyvinis) referendumas– kai konstitucijoje numatyta, jog sprendimas tam tikru klausimu gali būti priimamas tik referendumu;

      b) neprivalomas (fakultatyvinis) referendumas, organizuojamas konstitucijoje ar įstatyme numatytų subjektų, turinčių referendumo iniciatyvos teisę, nuožiūra.

       - pagal juridinę galią: 

       a) sprendžiantis referendumas – tokio referendumo priimti sprendimai nereikalauja papildomo patvirtinimo, įsigalioja šalies teritorijoje ir paprastai gali būti pakeisti tik referendumu;

       b) konsultacinis (patariamasis) referendumas – balsavimu išreiškiama rinkėjų nuomonė, į kurią parlamentas gali atsižvelgti arba neatsižvelgti.

       Jeigu įstatyme kalbama apie vieną referendumo rūšį, tai logiška būtų jos nepainioti su kita rūšimi. Jeigu 5 straipsnyje reglamentuojami referendumai, kurių neprivaloma rengti, tai logiška, kad jie ir turi būti vadinami neprivalomais (fakultatyviniais).

      Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato konsultacinių (patariamųjų) referendumų, Konstitucija tik nustato kokiais atvejais privaloma rengti referendumą, o Referendumo įstatyme leidžia numatyti tik referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką (Konstitucijos 9 straipsnis).

3 straipsnis. Referendumo rūšys

Lietuvos Respublikoje gali būti rengiami privalomieji ir neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai.

5 straipsnis. Neprivalomi (fakultatyviniai)referendumai

Neprivalomi (fakultatyviniai)referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.

 

       3) Referendumo institutas, nors ir yra reglamentuotas Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, tačiau pagal svarbą jis yra analogiškas kaip ir kiti piliečių rinkti institutai, kurių reglamentavimas yra kituose Konstitucijos skirsniuose, – Seimas, Prezidentas – jie visi yra  Tautos suverenios galios įgyvendinimo priemonės, demokratijos institutai, todėl jeigu pirmus du institutus reglamentuojančių teisės normų pakeitimui reikalavimus nustato Referendumo įstatymo 7 str. 4 d., tai būtų logiška ir teisinga, kad ir Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimui keliami reikalavimai būtų lygiaverčiai ir būtų pagal to pačio 7 str. 4 d.

       Todėl siūlau pakeisti 7 str. 3 d., įrašant „išskyrus 9 straipsnį“.

7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas

3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“,  išskyrus 9 straipsnį, bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

 

       4) Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį, vietoje „3 mėnesių terminas” įrašant „12 mėnesių terminas”.

       Kol yra 300 tūkst. parašų reikalavimas, tai lyginant su kitomis valstybėmis, esamas parašų skaičius ir terminas yra pernelyg aukšti, kaip ir bet kurioje diktatūrinėje valstybėje, kurioje apie demokratiją kalbama tik teisės normose- pagrindiniame šalies Įstatyme, bet realiai tiesioginės demokratijos institutas neveikia, veikia tik atstovaujamosios demokratijos institutas. Pavyzdžiui, Šveicarija, kurioje yra apie 7,64 mln. gyventojų (2011 m.), 100 tūkst. parašų surinkimui duodamas 18 mėnesių terminas, o ir reikalavimai parašų įforminimui yra lengvesni.

11 straipsnis. Piliečių parašų rinkimas

5. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 12 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.

 

       5) Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį, vietoje „jo visi parašai neįskaičiuojami”, įrašant “įskaičiuojamas vienas jo parašas”. Tai kad pilietis pasirašė ne vieną kartą, neturėtų būti baudžiamas be kaltės, nes kaltė jo nenustatoma, todėl iš jo be kaltės negali būti atimta teisė pareikšti savo norą paremti referendumo iniciatyvą - vienas piliečio parašas yra teisingas.

13 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinis nagrinėjimas

4. Jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, įskaičiuojamas vienas jo parašas, kiti parašai neįskaičiuojami. Parašai taip pat neįskaičiuojami, jeigu pažeidžiant šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį duomenis apie pilietį parašų rinkimo lape įrašo ne jis pats, taip pat jeigu įrašyti ne visi šiame Įstatyme nustatyti duomenys arba jie įrašyti neteisingai.

 

II. SIŪLOMI ATPK PAKEITIMAI

       1) Kad pakeista Referendumo įstatymo 2 str. 1 d. norma veiktų, tai yra, kad privalomai piliečiai balsuotų referendume, reikia numatyti atsakomybę už nedalyvavimą referendume. ATPK papildyti 207(15) straipsniu.

207(15) straipsnis. Nedalyvavimas privalomame referendume

Nedalyvavimas referendume be pateisinamos priežasties -

užtraukia baudą nuo šimto iki šimto penkiasdešimt eurų.

Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai –

užtraukia baudą nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

 

2) Pakeisti ATPK 2071 straipsnio 1 d. priešais „rinkėjų parašų rinkimo lapų“ įrašant „parašais užpildytų“. Dabartinis šios teisės normos traktavimas yra keistas, kai Vyriausioji rinkimų komisija reikalauja grąžinti tuščius lapus, tarsi jie turėtų vertę, o juk tušti lapai tėra tik makulatūra. Todėl yra neteisinga ir nelogiška, kad už makulatūros praradimą dabar taikoma net administracinė bausmė.

2071 straipsnis. Rinkėjų sąrašų, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių praradimas

Rinkėjų sąrašų, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, parašais užpildytų rinkėjų parašų rinkimo lapų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių praradimas, padarytas asmens, atsakingo už šių dokumentų saugojimą ir tvarkymą, –

 

       2016 m. kovo 16 d. įvyko Peticijų komisijos posėdis, kuriame priimtas sprendimas.

       "Komisija nusprendė kreipimesi „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“ pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3, 5, 7, 11 ir 13 straipsnius pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.

       Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taip pat nusprendė kreipimesi pateikto pasiūlymo pakeisti Referendumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžio „laisvas“ įrašyti žodį „privalomas“ nenagrinėti Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais, kadangi norint tenkinti šį pasiūlymą reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), tačiau Komisija neturi teisės teikti Seimui sumanymo keisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 147 straipsnį, sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Peticijų komisija tokios teisės neturi.    

       Konstitucijos 2 straipsnyje yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi aukščiausios suverenios galios išraiška, todėl per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

      Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta galimybė šalies piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma – referendumu. Pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas Konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais. Šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suverenių galių (supremapotestas) tiesioginis apibūdinimas ir 2) tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

       Pažymėtina ir tai, kad pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Niekas kitas negali turėti tokių pilietinių ir politinių teisių ar pareigų, kurios Konstitucijoje nustatomos savo valstybės piliečiams. Šiuo atveju tai reiškia piliečio konstitucinę teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį ir valstybės institucijų pareigą užtikrinti šios teisės įgyvendinimą. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, todėl įstatymų leidėjas nustato tokias taisykles, kurios užtikrina, kad šią konstitucinę garantiją realizuotų rinkimų teisę turintys piliečiai (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

       Taigi, kompleksiškai vertinant Konstituciją, Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo straipsnius, manytina, kad piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant savo šalį ir priimant valstybinės reikšmės sprendimus turėtų būti siejamas su piliečių teise, bet ne pareiga, laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo ir balsavimo referendume. Todėl siūlomi Referendumo įstatymo pakeitimai dėl privalomo dalyvavimo referendume galimai nesiderina su Konstitucijos nuostatomis, todėl ir Referendumo įstatyme negali būti nustatytos pareigos privalomai dalyvauti referendume bei asmenims negali būti taikoma ir atsakomybė už nedalyvavimą referendume, t. y. šiuo atveju asmuo turi teisę laisva valia apsispręsti, ar pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise, ar ja nepasinaudoti, ir toks apsisprendimas negali sukelti jam neigiamų teisinių padarinių.

       Atsižvelgusi į visa tai, Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 4 dalimi, taip pat nusprendė ir kreipimesi pateikto pasiūlymo papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nauju 20715 straipsniu nenagrinėti Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais.

       Kreipimesi pateikto pasiūlymo pakeisti kodekso 2071 straipsnį Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nusprendė nenagrinėti Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais, kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo šių metų balandžio 1 d. netenka galios."

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas