Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


JTO Komisija ragina legalizuoti prostituciją, homoseksualizmą ir narkotikus

http://www.razumei.ru       Ne taip seniai JTO Pasaulinė Komisija dėl kovos su ŽIV (Global Commission on HIV and the Law) savo ataskaitoje visas pasaulio šalis paragino atsisakyti prostitucijos (kuri ataskaitoje vadinama „sekso darbu pagal susitarimą“ – „consensual sex work“), homoseksualizmo ir intraveninių narkotikų vartojimo teisinio persekiojimo.

       Komisija buvo įkurta 2010 metais JTO generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno iniciatyva, ją sudarė 15 žmonių – valstybių buvę vadovai, juristai ir kovos prieš ŽIV/AIDS aktyvistai. Jų nuomone reikia aiškiai teisiškai atskirti savanorišką prostituciją nuo prekybos žmonėmis, pirmąją legalizuoti ir sustiprinti kovą prieš antrąją, tai padės sustabdyti ŽIV epidemiją. Ataskaitos autoriai mano, kad prostitucija turi būti pripažinta normalia profesija, kada santykiai tarp darbuotojų ir klientų reguliuojami įstatymais, ginančiais abi puses (šiandien prostitucija draudžiama 116 valstybių, 80 valstybių prostitutes vienu ar kitu būdu gina įstatymai). Taip pat Komisija ragina tas valstybes, kuriose homoseksualūs santykiai dar yra neteisėti, juos legalizuoti.

       Ataskaitoje apie narkomaniją: „Reformuoti požiūrį į narkotikų vartojimą. Vietoj baudimo tų, kurie vartoja narkotikus, bet nepadaro žalos kitiems, jiems vyriausybės turi pasiūlyti prieigą prie specialių medicinos tarnybų ir ŽIV profilaktikos tarnybų, įskaitant žalos mažinimo programas (harm reduction programmes) ir savanorišką gydymą nuo narkomanijos“.

        Komisijos narių nuomone, įstatymai, kurie „paskelbia nusikaltėliais ir smerkia (criminalize and dehumanize)“ užsikrėtimo ŽIV aukščiausios rizikos grupes (homoseksualus, prostitutes, narkomanus), „veja juos į pogrindį, atimdami prieigą prie sveikatos apsaugos, ir padidina jų užsikrėtimo riziką“.

       JTO ekspertai demagogiškai tvirtina: „Kadangi narkomaniją ir prekybą narkotikais lydi nusikalstamumas, tai jas reikia legalizuoti. Tokiu atveju nukris narkotikų kaina ir jų vartotojams nereikės pinigų gauti nusikalstamu būdu, pasinaudojant vagystėmis, apiplėšimais, prostitucija, o kai kuriais atvejais ir nužudymais. Narkotikų vartojimas bus stebimas gydytojo, tai taip pat sumažina mirtingumą...“  Šios išvados „stebėtinai“ sutampa su Dž.Sorošo pozicija, kuris tik 10 – ojo dešimtmečio viduryje JAV investavo ne mažiau kaip 15 milijonų dolerių į Fondo politiką, kurios sritis yra stipriai veikiantys vaistai (DPF), kurio veikla yra kovoti už narkotikų legalizavimą.

       Tokia iniciatyva, kuria siekiama pašalinti „godžių tarpininkų“ grandinę, skirta padidinti gamintojų ir „verslo“ savininkų pajamas (be to, mes prisimename, kad Sorošas yra Rotšildų agentas, o būtent Rotšildai 200 metų kontroliuoja opiumo ir heroino prekybą), kurie bus suinteresuoti produkcijos pardavimu, tai automatiškai sukels narkomanijos augimą geometrine progresija. Komisijos išvada tokia absurdiška, kaip jeigu, pavyzdžiui, JTO teigtų, kad alkoholizmo klausimai išsispręs savaime, jeigu visas alkoholis visose parduotuvėse bus parduodamas be akcizo.

       Niekas neneigia, kad prostitutės (profesionalios ir ne), ir homoseksualai (savanoriški ir ne) sudaro ŽIV/AIDS platinimo rizikos grupę. Bet kokiu būdu „legalus“ narkomanas, prostitutė arba homoseksualas sustabdys infekciją?

       Faktai: „1963 metais dėl padažnėjusios homoseksualizmo propagandos, Niujorko Medicinos akademija ir Visuomenės sveikatos komitetas atliko tyrimus, ir padarė šias išvadas: „Homoseksualumas iš tikrųjų yra liga. Homoseksualas – tai žmogus, turintis sutrikimų emocinėje srityje, nesugebantis formuoti normalių heteroseksualių santykių... Kai kurie homoseksualai peržengia grynai gynybines pozicijas ir pradeda įrodinėti, kad tokie nukrypimai yra pageidautinas, garbingas ir norimas gyvenimo būdas“.

       1970 metais homoseksualų frakcijos lyderiai Amerikos psichiatrų asociacijoje (APA), palaikomi etninio bankų kapitalo, pradėjo sistemingai spausti kitus APA narius. Kaip to rezultatas, APA pateikė sprendimą, kad diagnozė turi būti taikoma tik tais atvejais, kai homoseksuali orientacija pacientui sukeldavo „matomas kančias“, o 1973 metais diagnozė išvis buvo išimta iš psichologinių sutrikimų žyninų, kadangi ji buvo pripažinta „diskriminuojančia“. Homoseksualumo problema išnyko iš konferencijų ir simpoziumų darbotvarkių, tuo pačiu augant nežinojimui, kas iš tiesų yra homoseksuali orientacija. Tuo tarpu, 1978 metais, praėjus penkeriems metams po to, kai APA „homoseksualizmą“ nusprendė išbraukti iš „Žinyno“, pagal 10 000 JAV psichiatrų apklausą, 68% iš tų, kurie nepabijojo užpildyti ir grąžinti apklausos lapą, homoseksualumą vis dar laikė psichologiniu sutrikimu.

       Žlugus TSRS, 1992 metais PSO „homoseksualizmą“ išbraukė iš diagnozių sąrašo.

       Jau 10 –ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo rastis straipsniai, pavyzdžiui, „Pedofilija ne visada psichikos sutrikimas?“. APA „Diagnostikos ir statistikos žinyne“ (DSM-IV) atsirado tvirtinimas, kad „žmogus daugiau nelaikomas pedofilu, jeigu jis paprasčiausiai kimba prie vaikų arba fantazuoja intymaus kontakto su jais tema“. Jis laikomas pedofilu tik tuo atveju, jeigu supranta, kad negerai elgiasi ir dėl to jaučia nerimą, arba jeigu pedofilija trukdo jo normaliam gyvenimui.

       2011 metų rugpjūčio 17 d. pro-pedofilų grupė B4U-ACT sponsoriavo įvykį Baltimorėje, į kurį buvo pakviesti mokslininkai, profesoriai, psichiatrai ir „žmonės, kuriuos traukia vaikai“ („suaugusieji, kurie trokšta sekso su vaikais“). Jie yra už pedofilijos pašalinimą iš APA psichinių ligų sąrašo. Akademiniai ekspertai, kurie atstovavo tame „draugiškame pedofilijai“ simpoziume atvyko iš tokių „liberalizmo tvirtovių“, kaip Džono Hopkinso universitetas, Alberto Einšteino medicinos koledžas, Harvardo medicinos mokykla ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla. Pranešime spaudai, kurį išleido „Liberty Counsel Action“ prezidentas ir daktaras Juditas Reismanas, pabrėžiama, kad be daugelio universiteto profesorių buvo pakviesti ir asmenys, kurie save laiko pedofilais. Pagrindinė daktaro Fredo Berlino ataskaita skelbė, kad reikia „visiškai palaikyti B4U-ACT tikslus“.

       Rusijoje keletą metų užtrukęs bausmių sugriežtinimo už pedofiliją priėmimas siejamas su „pedofilų lobizmu Kremliuje“.

       Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, galima tvirtinti, kad save laikantys „išrinktaisiais“ Pasaulinės Vyriausybės lėlininkai ne paprasčiausiai nori sunaikinti visuomenės tradicinę moralę, bet faktiškai sunaikinti žmoniją, kuri nepriklauso „išrinktiesiems“.

       Bet revoliucijos – tai dažnai ne atsirandančių ar viešpataujančių socialinių sluoksnių judėjimas, o mirštančios klasės, kurią pasirengusi nuplauti taip vadinamo „progreso“ ir „progresyviųjų“ banga, atodūsis. Pačios revoliucijos kyla, kaip išėjimas iš beviltiškumo, jas vykdo pagal esmę fundamentalistinis subjektas, kai valios optimizmas įveikia proto pesimizmą.

Kiril‘as Miamlin‘as, 2012-09-02

Šaltinis: razumei.ru

 

Susiję:

Apie „civilizuotos visuomenės“ tapatybę

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas