Nikolajus Sologubovskis yra „Moskovskii komsomolec“ korespondentas, dirbantis Šiaurės Afrikoje. Jo pateikiama medžiaga iš „karšto taško“ nieko nepalieka abejingais: vienus žavi jo publikacijos, kiti į jas žiūri neigiamai ir kaltina, jog jis parsidavė Kadafiui. Kaltintojams Nikolajus atsako: „Mano amžiuje, kam? Aš noriu būti sąžiningu reporteriu. Aš manau, kad man tai pavyko“. Ir atrodo, kad jis neveidmainiauja. Nemaža dalis jo amžiaus žmonių, praėję didžiąją gyvenimo kelio dalį, visai kitaip pradeda žiūrėti į gyvenimą. Tame amžiuje prisimenamos tikrosios vertybės, kurios jaunesniame amžiuje dažnai pamirštamos.

       Libiečiai nenori kariauti, - teigia N.Sologubovskis.

       Gegužės 5-6 dienomis Tripolyje įvyko Libijos genčių nacionalinė konferencija. Joje dalyvavo 2 tūkst. genčių atstovų, iš jų 850 genčių vadai. Jie pakvietė nutraukti ugnį ir taikiai spręsti problemas, pažadėjo amnestiją visiems tiems, kurie padės ginklus. Žiūrėdamas į šių libiečių veidus, N.Sologubovskis supranta, kad tai laisva ir išdidi tauta, kaip kaukaziečiai, kaip „kalnų ereliai“. „Kad kas juos pastatytų ant kelių? Kad kas pas juos ateitų ir mokytų demokratijos? Jie juk turi savo demokratiją! Jie gyvena pagal savo įstatymus, kalnų ir dykumų įstatymus! – jis stebisi, kaip to nesupranta agresoriai.

       Nors šalyje yra daug genčių, tačiau M.Kadafiui pavyko suvienyti jėgas ir 40 metų šalis buvo vieninga. Konferencijoje genčių vadai ir atstovai pasakė, kad jie yra už vieną ir nedalomą valstybę. Jie pasisakė prieš valstybės rytinėse teritorijoje keliamus reikalavimus atsiskirti ir sukurti naują valstybę. Konferencijos dalyviai pareiškė, kad tai, kas vyksta Libijoje yra labai negerai, ir faktiškai jie perima vadovavimą valstybei, tačiau Muamaras Kadafis išlieka dvasiniu lyderiu.

       Genčių vadai nusprendė sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų, kas nutiko vasario mėnesį, kodėl prasidėjo sukilimas. Nepaslaptis, kad sukilėlių gretose yra žmonių iš kitų valstybių.  

       Dar vienas svarbus sprendimas, kuris buvo priimtas konferencijoje yra tai, kad konferencijos dalyviai pasakė, jog nafta priklauso Libijos tautai ir ji yra jų vaikų turtas.           

       Libijoje dirba nemažai specialistų iš Rusijos, Ukrainos (jų atvirą laišką žiūr. prie straipsnio „Tarptautinėje, alternatyvioje globaliam diktatui darbotvarkėje...“). Ligoninėse dirbančios rusės ir ukrainietės nebėga iš šalies. Jos sako, kaip mes galime išvažiuoti, kaip mes galime palikti savo pacientus, kaip mes galime palikti tuos, kurie suteikė galimybę garbingai gyventi. N.Sologubovskis apgailestauja, kad jo žemiečiai priversti išvažiuoti į kitas valstybes. „Kodėl daugelis mūsiškių išvažiuoja į užsienį dėl geresnio duonos kąsnio, kodėl jie ten atranda sau ir namus, ir gerą atlyginimą ir pagarbą, kodėl to jie negali rasti savo šalyje?“- klausia N.Sologubovskis.

       Gegužės 9 dieną Rusijos ambasadoje mes šventėme ir gėrėme už mūsų bendrą pergalę,- pasakoja N.Sologubovskis. Ir tuo metu vėl pasirodė NATO lėktuvai. N.Sologubovskis prisimena: “Jie skraidė, o mes žiūrėjome vienas į kitą ir tyliai sakėme: mes, rusai, Rusijos piliečiai geriame už Libiją ir libiečių pergalę. Galbūt mes klystame, bet suteikite libiečiams galimybę patiems spręsti. Viskas, libiečiai tik to prašo.“

2011-05-21

Susiję:

Apie Libiją                                                      

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

Libija: daiktus vadinkime savo vardais     

Versija apie įvykius Libijoje                      

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija                   

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“                   

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė                   

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas                   

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“    

Valstybės vadovų nužudymai ir tarptautinė teisė. Libijos precedentas

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?