Vienas iš įtakingiausių JAV ir pasaulio politologų Zbignevas Bžezinskis padarė pareiškimą labai tiksliai apibūdinantį naują pasaulio pertvarkymą, cituoju: „Pasaulinio politinio pabudimo doktrina nereiškia, kad šio pabudimo rezultatas būtinai bus demokratija. Politinis pabudimas gali turėti daugybę išraiškų, kurios priklauso nuo valstybės arba regiono istorinės patirties“.

       Atvykdamas į Jaroslavlio forumą, Bžezinskis apie „pasaulinį politinį pabudimą“ (oranžinių revoliucijų seriją) jau kalbėjo, kaip apie „grėsmę globaliam pasauliui“. 

      Dabar „pasaulinis politinis pabudimas“ įgauna papildomą išaiškinimą, jau tiesiai kalbama apie tai, kad jis nebūtinai sukurs demokratiją, ypač Egipte (kaip ir visame arabų pasaulyje): „Aišku, kad Egipte įvyko tai, ką aš vadinu politiniu pabudimu. Tačiau Egipto politinis pabudimas yra labai „nekantrus“, ir kadangi jis yra, kaip vilčių žlugimo rezultatas, ir stichinio pasipiktinimo padarinys, liberalios ir demokratinės tradicijos čia suvaidino labai mažą vaidmenį. Taigi, ne kiekvienas politinio pabudimo atvejis sukelia vienodą rezultatą, net jeigu kiekvienu atveju politinis pabudimas yra liaudinis reiškinys“.

        JAV parėmė ir inicijavo „pasaulinį politinį pabudimą“ Egipte, tačiau jeigu jo rezultatai „priklauso nuo valstybės ir regiono istorinės patirties“ ir Egiptorevoliucijoje „liberalios ir demokratinės tradicijos čia suvaidino labai nedidelį vaidmenį“, tai ką tada parėmė JAV? Juk be karinės valdžios, siauraus liberoidų sluoksnio ir radikalių islamistų (Broliai musulmonai) Egipte nieko daugiau nėra. Zbignevas Bžezinskis faktiškai atvirai pripažįsta, kad JAV parėmė radikalų islamą, taip pat, kaip jis (ir JAV gynybos ministras Geitsas) savo laiku pripažino, kad prieš įeinant TSRS kariuomenei į Afganistaną, JAV rėmė islamistus.

       Įvertinus Bžezinskio pareiškimą apie Egiptą, mes visiškai pagrįstai galime paklausti, ką gi JAV remia Libijoje, Tunise, Sirijoje ir kitose musulmonų valstybėse?

       Libijoje, kurioje iš pradžių buvo šios jėgos: M.Kadafio valdžia, gentys, Magribo „al Qaeda“ ir sufijų klanas, kuris remiasi Varfalos gentimi (ją savo laiku Kadafis nustumė nuo valdžios).

       Šiandien Varfalos gentis, pirmoji pradėjusi sukilimą prieš Kadafį, kovoja prieš taip vadinamą Laikinąją nacionalinę tarybą (LNT), nei viena didelė gentis nepalaiko LNT, tada kas gi gina šią tarybą, jeigu net didžiausia Libijos antikadafinė gentis kovoja prieš ją?    

     Tunise, po paskutinių rinkimų, į valdžią atėjo islamistų partija, kuri savo šūkius operatyviai perdažė į socialistinius.

       Sirija, kurioje be nacionalistų (B.Asadas) ir radikalių islamistų (Hezbollah – Brolių musulmonų filialas) daugiau nieko nėra, ten nėra net siauro liberoidų sluoksnio, kaip Egipte. Ir didžiulis spaudimas iš JAV pusės taikomas būtent Asadui, o faktinį karą su juo kariaujantys islamistai – tai „demokratinė opozicija“.
       „Žinoma, įvykiai Rusijoje – dalis pasaulinio politinio pabudimo ir Rusijos atžvilgiu aš esu optimistiškesnis nei Egipto atžvilgiu“.

       Rusija tampa pasaulinių oranžinių revoliucijų dalimi, apie tai atvirai kalba vienas iš įtakingiausių JAV politologų.

       „Pasaulinio politinio pabudimo mastas pasaulyje yra rezultatas jėgų, kurios žymiai viršija tuos resursus, kuriuos teikia JAV“.
       Žinoma, kad taip yra, oranžinei revoliucijai reikia ne tik išorinio įsikišimo iš JAV pusės, bet ir vidinio subjekto, turinčio savo resursus revoliucijos vykdymui, musulmonų valstybėse JAV sąjungininkais tampa radikalūs islamistai, o Rusijoje nuo lovio nustumtas elitas ir Kremliaus liberalų dalis.
       „Šis procesas buvo sustiprintas atsiradus radijui, kai žmogaus balsas kirto vandenynus ir žemynus, o po to televizijai, kai kalbantį žmogų pamatė pačiuose tolimiausiuose kampeliuose, ir pagaliau, internetui. Būtent tas gyventojų intelektualizavimas sukūrė sąlygas pasauliniam politiniam pabudimui, nors jo esminis filosofinis ir politinis turinys visada priklauso nuo konkrečios valstybės istorinio ir kultūrinio konteksto“.
      Žinoma, „arabų pavasaryje“ internetas suvaidino savo vaidmenį, tačiau ten pagrindine žmonių išvedimo į gatvę vieta tapo mečetės. Galbūt Rusijoje internetas turės didesnę įtaką, ir todėl labai svarbu neatiduoti jo baltų juostelių oranžiniams savininkams.

       Bžezinskis vėl kartoja, kad „pasaulinio politinio pabudimo“ rezultatas priklauso nuo regiono ypatybių. Todėl JAV, žinodama šias ypatybes, sąmoningai vietoj netobulos, bet vykdančios modernizaciją pasaulietinės valdžios, musulmonų pasaulį nardina į radikalų archaiškumą. 

       Kokį archaiškumą JAV parengė Rusijai?

     P.S. JAV ambasadoriumi Rusijoje buvo paskirtas Maiklas Makfolas, anksčiau neturėjęs diplomatinės patirties, tačiau jis yra vienas iš geriausių specialistų, išmanančių apie Rusiją ir oranžinių revoliucijų organizavimą.

Šaltinis: Livejournal, businessmsk, 2011-12-23

Susiję:

Volstritas prieš Rusiją

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų”