B.Berezovskio asmenybė, kaip ir jo veikla, mūsų visuomenėje visada kėlė daug ginčų. Vieni tikina, kad B.Berezovskis kruvino V.Putino režimo auka, kiti, kad Rusija Berezovskio veiklos auka. Man asmeniškai artimesnė antra versija. 

       Neseniai bendravau su tėvu (kuris priklauso „Jabloko“ patijai) Berezovskio tema, apie namų sprogimus 99 –ais metais ir Litvinenkos nužudymą. Mano tėvas apsiskaitęs ir jo argumentai buvo geležiniai visai tai istorijai su cukriniu heksogenu, kas ką surado, kas ką pasakė.

       Išklojęs ant stalo visus įrodymus temai „FSB sprogdina namus“, tėvas man taip ir neatsakė į pagrindinį klausimą: o kokį interesą FSB turėjo sprogdinti namus su savo piliečiais?

       Na, tarkime, kad specialiosios tarnybos iš tiesų dalyvavo tuose teroristiniuose aktuose, tai kokį turėjo interesą, ką jos iš to gautų, o jau ypač, ką iš to gautų Putinas, kaip užsakovas, išskyrus kruvą kaltinimų savo adresu?

       Tada 10 –ojo dešimtmečio pabaigoje, kai vilkolakiai su antpečiais buvo įprastas reiškinys, o valdžią virš FSB turėjo regioniniai kriminaliniai autoritetai, sunku kalbėti apie visagalį režimą ir valdžios vertikalę, be kurios įsakymų niekas nedaroma ir nevyksta. 

       Ir tada aš tėvą įtikinėjau, kad net jeigu FSB susijusi su sprogimais, tai akivaizdu, kad užsakovas buvo ne Putinas, o koks nors oligarchas, kas nežinau, Chodorkovskis, Berezovskis, Gusinskis, kadangi jų nauda iš teroristinio akto kur kas akivaizdesnė.

       Tačiau tada jokių įrodymų neturėjau, o dabar atsirado. Valstybėje tyliai, ramiai ir nepastebimai vyksta „deberezovacijos“ kampanija. Pamažu atskleidžiama informacija apie Berezovskio veiklą, be to, tai atskleidžia ne specialiosios tarnybos, tačiau tie žmonės, kurie kaip niekas kitas buvo surišti su Berezovskiu, kurie jį pažinojo, kurie su juo bendravo ir bendradarbiavo.

       Iš pradžių regioniniame kanale Piter TV buvo laida su Nikolajumi Starikovu ir Nikita Čekulinu.

       Vėliau buvo naujiena apie tai, kad Londone mirusio Litvinenkos tėvas paprašė atleidimo už savo „ardomąją“ veiklą Rusijos ir Putino atžvilgiu, ir papasakojo naujus faktus apie savo sūnaus mirtį.

       Šių įvykių fone į „Istorinio proceso“ eterį išleistas A.Vasiljevas, kuris vienu metu dirbo Berezovskiui, atskleidė tokių žmonių, kaip Berezovskis, esmę. Juk jiems ir į juos panašius TSRS žlugimas – tai puiku, imti pinigus iš CŽV – tai padoru, o Rusijos tauta – tai galvijai.

       Na, o finaliniu šio kordebaleto akordu tapo laida parodyta RTR televizijos kanalo „Savaitės naujienų“ eteryje. Žurnalistai bendravo su Čekulinu ir Lugovu, ir apie namų sprogimus, ir apie Litvinenkos nužudymą. 

       Po viso to visiškai aišku kieno užsakymu buvo sprogdinami namai, kam naudinga Litvinenkos mirtis. O tinklaraštininkas Cuamckuykot papildė šį paveikslą įdomiais faktais apie Anos Politkovskos mirtį ir Berezovskio su Zakajevu sąsajas su šia byla.

       Tėvui užsakiau Nikitos Čekulino knygas: „Oligarcho paslaptis, arba Didžiosios Britanijos teisingumas“, „Berezovskis – ne savas žaidimas“, „Wikileaks". Berezovskis ir Litvinenkos žmogžudystė“. Tegul šviečiasi.

Šaltinis: lenin-kerrigan.livejournal.com, 2012-04-13