Šiandien daug rašo ir kalba apie finansinę - ekonominę krizę Baltarusijoje – rublio devalvavimą, užsienio prekybos deficitą, žymų tarptautinių atsargų sumažėjimą, labai didelį užsienio valiutos trūkumą, kylančias kainas pirmojo būtinumo prekėms, atlyginimų mažinimą piliečiams ir t.t. Aleksandro Lukašenkos priešininkai atvirai ir piktdžiugiškai džiaugiasi dėl „Baltarusijos stebuklo žlugimo“...

     Baltarusijos ekspertas Nikolajus Radovas apgailestaudamas rašo, kad respublika „vis labiau pradeda panašėti į mirštantį, beviltišką žmogų, kuris žino, kad mirs artimiausiomis valandomis, bet patikėti tuo negali. Todėl jis prašo jam duoti tai vieną, tai kitą, kuria ateities planus, lyg nuo to kas nors pasikeis, ir jis nenustoja tikėti, kad viskas bus gerai“.

       Kaip „išgydyti“ Baltarusiją, kaip išvesti šalį iš krizės ir išvengti socialinės įtampos augimo? Ką daryti? Kaip pataisyti situaciją?

       „Mes po pirmo pusmečio, - sako A.Lukašenka, - pamiršime apie tai, kas pas mus vyko ir vyksta dabar- ir finansus, ir vartortojų rinką ir taip toliau. Mes žinome, ką daryti, ir mes išeisime iš šios situacijos, išeisime ramiai“. Tiesa, kol kas prezidentas nepaskelbė konkrečių veiksmų plano, kuris respubliką išvestų iš susidariusios padėties, galbūt, jis patikėjo Rusijos pažadu dėl 3 milijardų kredito (1 mlrd. dolerių iš Rusijos ir 2 mlrd. dolerių iš EEB antikrizinio fondo). Tiesa, gegužės mėn. RF Finansų ministerijos vadovas Aleksejus Kudrinas pranešė, kad Rusija nesiruošia Baltarusijai skirti kredito iš savo biudžeto, bet Minskas gali tikėtis gauti 3 mlrd. dolerių iš EEB antikrizinio fondo: 1 mlrd. einamaisiais metais ir po 1 mlrd. 2012 –ais ir 2013 metais. Be kredito paramos, Rusijos Finansų ministerijos vadovas mano, kad Baltarusija turi privatizuoti eilę objektų, kurie gali sudominti užsienio investuotojus, tai pagal A.Kudrino vertinimus leistų Minskui gauti apie 2 mlrd. dolerių. Anksčiau Maskva kėlė reikalavimus Baltarusijos valdžiai, kad ji įvykdytų struktūrines reformas.

       Taip vadinami vakariečiai, tiek Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje, pastoviai tvirtina, kad reikalinga privatizacija, totali liberalizacija, planinės ekonomikos atsisakymas ir t.t., pareikšdami, kad tai pakels ekonomiką, padidins valstybės ir vietos sistemos valdymo efektyvumą, švietimo, sveikatos apsaugos kokybę ir bendrą žmonių gerovę. Tačiau jie nutyli, kad perėjimas į taip vadinamą rinkos ekonomiką automatiškai sukurs siaurą sluoksnį labai turtingų ir masišką žmonių nuskurdinimą, nedarbo augimą ir kitas kapitalizmo grožybes. Kaip tauta toliau gyvens, Baltarusijos pertvarkos „meistrų“ nedomina. „Paskutiniu metu ryšium su šiomis finansinėmis problemomis mums vis dažniau pametėja idėjas, kad mums reikia reformų. Mus subtiliai, švelniai, žinoma, iš ten, stūmia į kažkokias reformas ir šaukia, ypač iš penktos kolonos, kad skubiai reikalingos reformos ir reformos. O kokia reforma mums reikalinga? Kokią reformą jie siūlo? Jie siūlo mums sunaikinimo reformą“, - sako A.Lukašenka.

       Jo oponentai, kalbėdami apie reformas, rodo į Lenkijos pusę, kur pagal duomenis vidutinis darbo užmokestis yra 1300 – 1500 dolerių per mėnesį, tačiau tuo pačiu „pamiršta“, kad nepaisant šito, Lenkija kartu su kitomis Rytų Europos, Baltijos ir NVS šalimis yra pigios darbo jėgos tiekėjomis daug labiau išsivysčiusioms Europos Sąjungos valstybėms.

       Nepriklausomai nuo Baltarusijos ekonominės sistemos tipo, tam kad išeiti iš finansų – ekonominėje srityje susidariusios krizės, reikia pasiekti teigiamą užsienio prekybos balansą. Šiuo atveju Batka savotiškai teisus: „...kai ūkiai dirba, gauna produkciją, bet kuriame planetos taške jos paklausa yra, tada ko reikia valstybei, - pardavei, o už likusius – pirk importą, ką nori. Ir nėra problemos dėl valiutos“. Bet kuo prekiauti? Ką Baltarusija gali pasiūlyti pasaulinei prekių rinkai? Skirtingai nuo Rusijos, joje negausu gamtinių išteklių ir ji negali tapti jų stambia eksportuotoja. Skirtingai nuo tokios pat neturtingos gamtiniais ištekliais Japonijos, Baltarusija nepajėgi konkuruoti su jos paklausių automobilių, traktorių, CNC staklių, kompiuterių, pramonės robotų, buitinės elektronikos ir t.t. gamyba. Europos rinkoje Baltarusijos pramonės produkcija nusileidžia Austrijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt. prekėms. Prekės, kurias Baltarusija siūlo ES valstybėms neišsiskiria nei konkurencingumu, nei naujoviškumu, nei plačiu asortimentu. Į ES BR eksportuoja daugiausia žalią naftą, naftos produktus, gautus iš Rusijos naftos, kalio trąšas, suskystintas dujas, anglinio plieno pusfabrikačius, medieną, o taip pat traktorius, automobilių padangas, medicinos prietaisus ir t.t. Pavyzdžiui, į Olandiją, esančią pačia stambiausia Baltarusijos prekybos partnere, lyginant su kitomis ES valstybėmis, 2008 metais naftos produktų eksportas buvo 98,5%, 1,5% kita – drabužiai, medienos dirbiniai ir rankiniai pjūklai. Manau, kad komentarai čia nereikalingi.

       Baltarusijos pramonės produkcija orientuota į Rusijos rinką, dėl ko Aleksandrui Lukašenkai priekaištauja Baltarusijos prijungimo prie ES šalininkai.

       KadBaltarusijos prekės Europos rinkoje būtų konkurencingos, ekonomikos perorientavimo iš valstybinės į rinkos akivaizdžiai neužtenka. Respublikoje reikia dar sukurti aukštų technologijų ir mokslui imlią gamybą. Modernizavimui reikalingi didžiuliai pinigai, kuriuos Europa žadėjo ekonomikos liberalizavimo atveju (ir reikia suprasti, kad prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimo atveju, tuo kaitindama provakarietiškos opozicijos ambicijas). Tačiau laukti iš Briuselio realios pagalbos, net Baltarusijoje pasikeitus valdžiai, yra naivu. Ekspertų nuomone viena iš Europos Sąjungos krizės priežasčių yra „valiutos sąjungos valstybių narių konkurencingumo skirtumas ir dėl to probleminėse euro zonos valstybėse augantis užsienio prekybos balansų deficitas, ir  užsienio skolos“. Kam esant tokiai situacijai ES dar viena išlaikytinė – Baltarusija? Juk ją paskui reikia išlaikyti, teikti didelį kreditą. Nereikia galvoti, jog jei BR įstos į ES, tai Rusija energijos išteklius pardavinės lengvatinėmis kainomis ir plačiai atvers savo rinką. Už liberalias vertybes ir laikymą savęs Europos civilizacijos dalimi baltarusiams reikėtų mokėti realią kainą, išreikštą tvirta valiuta, kaip latviai, lietuviai, estai ir kiti buvusios Tarybų Sąjungos valstybių gyventojai.

       Daugumos ekspertų nuomonė sutampa, kad Baltarusija iš krizės savarankiškai išeiti negalės. Anksčiau ar vėliau šį klausimą teks kam nors spręsti, manau, kad, pirmiausiai, Maskvai... Nors reikia pažymėti, kad poeilės informacinių karų, Rusijos visuomenėje šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra. Vieni mano, kad pareiga padėti broliškai tautai, kitiems nusibodo Rusiją matyti „melžiamos karvės“ padėtyje. Pagal rusų eksperto Andrejaus Suzdalcevo paskaičiavimus, Baltarusijos nauda, pajamos ir įgijimai iš bendradarbiavimo su Rusija 2006 – 2010 metais sudarė apie 135 mlrd. dolerių arba 55% respublikos BVP.

       Pagal laikraščio „Argumentai ir faktai“ duomenis, bendra suma įvairių subsidijų ir išmokų iš Rusijos 2011 metais jau viršijos 55 mlrd. dolerių. Gali būti, kad dėl to Kremlius atsisakė suteikti žadėtą 3 mlrd. kreditą, o Aleksejus Kudrinas pašaipiai pasiūlė Minskui kreiptis pagalbos į TVF arba trečiąsias valstybes ir surasti pinigus vykdant privatizavimą.

       O kas bus po to, kai bus pravalgytas eilinis kreditas ir pasibaigs pinigai už parduotą „šeimos sidabrą“? Vėl viskas pasikartos. Atrodo, kad senos dainos naujais būdais Maskvai jau nusibodo, o pasiūlyti ką nors konstruktyvaus, išeinančio už liberalizavimo ir privatizavimo rėmų Kremlius kol kas nepajėgia. Lukašenka lieka savo pozicijose, žaisdamas nacionalinio suvereniteto garanto, „kieto vaikino“, kurio negali „palenkti“ nei Vakarai, nei Rytai vaidmenį.

       Tačiau šiandien vargu ar Maskva „kėsinsis“ į Baltarusijos suverenitetą. Ir netgi keisti Batką į prorusišką lyderį šiuo metu politiškai ir ekonomiškai yra netikslinga – juk tada Maskvai tektų prisiimti visišką atsakomybę už respublikos išėjimą iš dabartinės krizės, o tai pareikalautų dar ne vieną dešimtį milijardų dolerių. Ir dar nežinoma, ar pavyktų naujai šalies vadovybei palaikyti nors ankstesnį gyventojų gyvenimo lygį. Priešingu atveju šalies vakaruose Kremlius įgytų galvos skausmą.

       Mūsų požiūriu, pirmu žingsniu gerinant respublikos ekonomiką ir stiprinant integracinius procesus posovietinėje erdvėje gali tapti bendros valiutos Baltarusijai ir RF įvedimas. O kas bus nuspręsta Vladimiro Putino vizito metu į Minską gegužės 19 d., mes greit sužinosime.

Nikolaj’us Kirmel’is, 2011-05-17

http://www.fondsk.ru

Susiję:

Baltarusijos valiutų rinkoje kovos tęsiasi                          

Kova už laisvą Baltarusiją arba vienos provokacijos istorija

Baltarusija šiandien – valiutų ir benzino!    

Baltarusiai pervertino „zuikį“