Pakalbėsime apie Baltarusiją. Apie padėtį valiutų rinkoje.

      Rugsėjo viduryje Baltarusija pradės išeiti iš valiutos krizės. Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad atsinaujins valiutos prekyba biržose ir užsienio pinigais bus laisvai prekiaujama. Iždo ekspertai aukštai vertina valstybės vadovo paviešintą priemonių išėjimo iš krizės programą, nepriklausomi - kalba apie pusines priemones.

       Batka įvykdė pažadą ir gyventojams papasakojo, kokias priemones išėjimui iš valiutų krizės priims vyriausybė ir Nacionalinis bankas. Po pusės metų priešinimosi valdžia pagaliau apsisprendė atnaujinti valiutos prekybą biržoje ir nustatyti Baltarusijos rublio realią kainą. Priminsime, kad apie šio žingsnio būtinumą nuo pavasario kalba tiek vietiniai, tiek ir tarptautiniai ekspertai. Pagal Baltarusijos prezidento žodžius, laisvoje rinkoje užsienio pinigai atsiras tiek gyventojams, tiek ir įmonėms. Valdžia supranta, kad ekonomikoje vykstantys procesai sparčiais tempais mažina gyventojų gyvenimo lygį, todėl neturtingų sluoksnių socialinei paramai iš biudžeto planuojama skirti 70 mlrd. Baltarusijos rublių, o tai pagal oficialų Nacionalinio banko kursą yra 14 mln. dolerių.

       Tiesa, A.Lukašenka perspėjo, kad užsienio valiuta kainuos labai brangiai, o nusipirkti ją bus galima tik pateikus pasą. Dar daugiau, visus pirkėjus įtrauks į vieningą duomenų bazę. Bet užtat norintiems parduoti užsienio pinigus valdžia žada sudaryti maksimaliai patogias sąlygas. Prezidentas neatmetė galimo kapitalo amnestijos.
       Nerimą keliantys pareiškimai padaryti verslo atžvilgiu. Pirmiausia, A.Lukašenka panaikino draudimą neplaniniams patikrinimams, taip kontrolieriams atrišdamas rankas, kurie ir be to buvo nesumažinę savo aktyvumo. Antra, perspėjo, kad verslui teks pasidalinti su valstybe dideliu pelnu, kurį jis gavo dėl kainų augimo. Perspėjimą apie dalyvavimą ateityje tam tikruose socialiniuose projektuose gavo ir bankai. Be to, pasak Lukašenkos, skirtumų tarp valstybės ir privačių bankų nebus. Nuo socialinių problemų sprendimo nepadės nusišalinti ir užsienio kapitalo banko statusas.
       Rugpjūčio 31d. Nacionalinio banko vadovė Nadežda Jermakova patikino visuomenę, kad Lukašenkos pareiškimai – tikslaus skaičiavimo rezultatas. Prekyba biržoje prasidės būtent rugsėjo viduryje todėl, kad iki to laiko valstybė jau turės valiutos galimoms intervencijoms. Kaip anksčiau Baltarusijos prezidentas kalbėjo, kalbama apie 5 mlrd. dolerių iki metų pabaigos. Jų šaltinių Nacionalinio banko vadovė nenurodė.

       Ką gi, paieškosime patys.

       Rugpjūčio 29 d. įvyko neįtikėtina: Aleksandras Lukašenka pasiūlė opozicijai, Europai ir apskritai visiems nesutinkantiems su juo sėsti prie derybų stalo ir pažiūrėti, „kas iš tikrųjų ko vertas“. Patikėti tuo, kad tai pasiūlė diktatorius, kuris dar metų pradžioje asmeniškai vadovavo taikios protesto akcijos užgniaužimui, o po to po kalėjimus pasodino visus reikšmingus tų įvykių dalyvius, labai sunku. O kitą dieną jis ir vėl asmeniškai paskelbė, kad nuo rugsėjo vidurio Baltarusija visiškai paleis nacionalinio rublio kursą.
       Nors suprasti, kas laukia Baltarusijos, galima buvo ir anksčiau, veikia pagal schemą: ramina, vadinasi reikia bijoti. Dar rugpjūčios 26 d. A.Lukašenka kalbėjo, kad valstybėje nebus sąskaitų „įšaldymo“ ir pabrėžė: „Šį puvėsį mums pameta „penkta kolona“. Ir viskas buvo logiška. Su „penkta kolona“ negali būti dialogo, ją supakuoja į automobilius ir veža į kalėjimus. Ir staiga: „Aš, kaip valstybės vadovas, siūlau visiems protingiems ir mylintiems savo šalį žmonėms, nepriklausomai kokiai stovyklai jie bepriklausytų, sėsti už apvalaus stalo, pažiūrėti vienas kitam į akis ir realiai įvertinti, kas ko vertas ir ką gali padaryti dėl situacijos valstybėje efektyvaus pagerinimo“. Ir apie devalvaciją. Kas gi pasikeitė per savaitgalį?

       Viskas paprasta. Rugpjūčio 28 d. TVF nagrinėjo galimybę Baltarusijai suteikti kreditą. Iš TVF direktorių tarybos žinių nebuvo. Baltarusijos žiniasklaidoje tai suprantama, kaip viena: jokių pinigų iš Vakarų nebus. Orientavimasis į pastovias dotacijas tik iš vienos Rusijos pusės prie nieko gero neprives – ir tai aišku ne tik opozicijai, bet ir pačiam Lukašenkai.
       Batka paprasčiausiai neturi pinigų, nei realaus supratimo, iš kur juos paimti. Laiko tempimas sunkina situaciją: visos stambios įmonės, net dvi naftos perdirbimo gamyklos, tampa nuostolingomis, mėsa brangsta dar 10%, jau trečią kartą per mėnesį, tačiau jos vis dar nėra parduotuvėse. Net oficialūs infliacijos skaičiai rodo, kad nuo metų pradžios ji viršijo 50%.

       Bet kuris bandymas vykdyti nepopuliarias priemones, pavyzdžiui, kelti degalų kainas, išprovokuos tai, kad susijungusi tauta pradės grasinti protesto akcijomis. A.Lukašenka tikėjosi, kad praėjusį penktadienį įprasto pokalbio su Nacionalinio banko vadovybe ir vyriausybe metu jam pavyks surasti išeitį iš padėties. Tačiau „prašviesėjimo“ niekas nepamatė. Posėdis buvo uždaras. Kai Lukašenka per TV kalbėjo apie jo rezultatus, jis atrodė labai pavargęs. Kalbama, kad tą penktadienį valdininkai gavo neįtikėtinos galios pylos. O tautai tapo akivaizdu: valstybės vadovybė visiškai nesupranta, kaip išvairuoti iš nepaprastos situacijos.
       Dabar vienitelis išsigelbėjimas – taikytis su Vakarais ir pabandyti eilinį kartą sužaisti prieštaravimų tarp Maskvos ir Briuselio korta. Naivūs Europos deputatai mano, kad Lukašenka priverstas daro nuolaidas dėl tvirtos Europos Sąjungos, TVF pozicijos ir atvirai riboto Rusijos pasirengimo vėl į Baltarusiją pumpuoti neribotą lėšų kiekį Lukašenkos režimo politiniam stabilizavimui.
       Ir A.Lukašenka iš tiesų nusileidžia. Pradeda uždaryti bylas prieš opozicionierius, o ne pačius svarbiausius veikėjus gruodžio 19 d. byloje pamažu išleidžia į laisvę. Dabar kalėjime yra trys buvę kandidatai į prezidentus, tačiau nėra jokių abejonių, kad ir jie galiausiai nesedės kalėjime iki savo terminų galo. Batka pasirengęs dialogui, siekdamas surasti pinigų ekonominės situacijos stabilizavimui ir tuo pačiu uždirbti tautos, kurios dalis tikėti juo jau nustojo, palankumą.

       Atrodytų, kad opozicijai tai yra unikali galimybė pasirodyti „šviesoje“. Suprantama, kad „apvalus stalas“ – dalykas abejotinas, bet ar tai ne signalas demokratams apie tai, kad jie galės pagaliau gauti priėjimą prie televizijos, valstybės spaudos? Gal pagaliau juos nustos sodinti į automobilius už bet kurio masinio renginio organizavimą?
       Tačiau opozicija pasinaudoti šiuo šansu nepasirengusi. Politinio kalinio Andrejaus Sanikovo žmona Irina Halip, atsakydama į Lukašenkos iniciatyvą, „demokratinei bendruomenei“ pasiūlė „nepasiduoti provokacijoms“. „Aš buvau ir lieku permainų šalininku, tačiau ne bet kokia kaina. Kol kalėjime yra valdžios oponentai, tai negalima sėstis prie jokių stalų“, - pridurė 2006 metų prezidento rinkimų dalyvis Aleksandras Milinkevičius.

Politinių kalinių išlaisvinimo pareikalavo ir kiti buvę kandidatai į prezidentus – Vitalijus Rymaševskis ir Vladimiras Nekliajevas. Kodėl niekas nekalba apie tai, kad dabar reikia ne kelti sąlygas valdžiai, bet naudotis bet kokia galimybe dialogo su A.Lukašenka ir savais rinkėjais nustatymui, ne visai aišku. Jeigu „demokratinė bendruomenė“ turėtų ką pasakyti, ji tikriausiai tai pasakytų. O greta prisimintų apie reikalingumą išlaisvinti politinius kalinius. Pavyzdžiui, Baltarusijos televizijoje. Tai būtų furoras. O taip...
       Lukašenka suteikė malonę devyniems gruodžio 19 d. protesto akcijos Minske dalyviams. Žinoma, kad tarp jų nėra nei vieno buvusio kandidato į prezidentus – tik paprasti demonstrantai, kuriems prezidentas atleido tik dėl to, kad jie „sutiko, jog elgėsi neteisėtai, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi“. Iš viso po tų žiemos įvykių už Baltarusijos kalėjimo grotų atsidūrė 30 opoziciškai nusiteikusių šalies piliečių. Prekyba jais jau prasidėjo.

       Aš buvau įsitikinęs: A.Lukašenkos represijų griežtumas – „bazės sintezė“ tam, kad jis turėtų argumentus kovoje su Vakarais už kreditus. Tas pats jau buvo su buvusiu kandidatu į prezidentus Aleksandru Kozulinu. Jį sulaikė iškart po 2006 m. prezidento rinkimų varžybų ir marinavo kalėjime tiksliai tiek laiko, kol A.Lukašenkai neprisireikė kito TVF kredito.

       Prekyba politiniais kaliniais gana paplitęs kovos už kredito išteklius būdas, kurį įsisavino Baltarusijos režimas. Taip vyksta ir dabar: iš 30 kalinių išleido tik mažiausiai pastebimus. Tuos, kurių kitomis ekonominėmis sąlygomis ir nesulaikytų. Tuo būdu A.Lukašenka Vakarams davė signalą, kad yra pasirengęs pradėti dialogą.

Iki to Briuselis dešimtimis pareiškimų leido suprasti: jis nori sugrąžinti draugiškus santykius su Minsku, tačiau pirmiausia Batka turi paleisti politinius kalinius. Rudenį prasidės eilinis derybų raundas dėl TVF kredito suteikimo Baltarusijai. Ir štai Minskas pradeda gerintis potencialiam kreditoriui.

       Europa visaip A.Lukašenkai stengiasi pademonstruoti, kad yra pasirengusi dialogui. Iš pradžių Lietuva išdavė visą bankų informaciją apie žmogaus teisių gynimo „Vesna“ ir jos vadovo Alesio Beliackio sąskaitas. Šis žmogus vietinės opozicijos „vakarėliams“ – tikras atradimas. Būtent jis įkalbinėjo advokatus ginti opozicijos atstovus gruodžio 19 d. byloje, rinko lėšas politinių kalinių šeimų paramai, aktyviai užsiėmė propagandine veikla. Tačiau suimti žmogaus teisių gynėją nebuvo už ką. Ir štai Lietuva padarė paslaugą. Dabar žmogaus teisių gynėją teisia už mokesčių mokėjimo vengimą. Jam gresia iki 7 metų su turto konfiskavimu.
       Po to, kaip niekur nieko, Beliackį išdavė ir Lenkija. Pagaliau tuo pačiu keliu nuėjo Čekija – pagal reitingą trečia valstybė, kurią myli Baltarusijos opozicija.

       Europa išdavė Baltarusijos opoziciją, kadangi suprato: laukti iš opozicijos nėra ko, ir kur kas naudingiau palaikyti režimą – priešingu atveju jį pasiims Rusija.
       Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kažkiek pasmerkė savo Teisingumo ministerijos veiklą ir pažadėjo nubausti „nutekinimo“ kaltininkus. Lenkijos Užsienio reikalų ministras Rodoslavas Sikorskis, dar neseniai raginęs Lukašenką „savanoriškai pasitraukti“, išleido kažkokį itin neaiškų pateisinantį manifestą. Europos diplomatija eilinį kartą parodė savo diplomatijos lankstumo kraštutinį laipsnį.

       Iš bendros nuotaikos iškrenta tik JAV: jos išplėtė savo sankcijų sąrašą, paaiškinusios, kad jos nenukreiptos prieš Baltarusijos tautą, o prieš konkrečius valdininkus. Tačiau Valstijoms galima: jos nuo Baltarusijos toli ir aš nenustebsiu, jeigu dauguma JAV Valstybės departamento narių išvis silpnai įsivaizduoja, kur yra ta įdomi Baltarusija ir kas toks yra Lukašenka.
       Apskritai, atrodo, kad A.Lukašenka dar kartą visus apžaidė, tame tarpe ir savo kvailus opozicionierius, ir gaus pinigų ir iš Rusijos, ir iš Vakarų. TVF kreditą duos, kai tik jis išleis visus politinius kalinius. O jis išleis. Rusija 2 mlrd. dolerių Minskui jau suteikė. Ir Europa, ir Makva pasirengusios pirkti Baltarusijos įmones, ir A.Lukašenka naudodamasis tuo, kad pirkėjų bus keletas, galės laisviau nustatyti kainas.

       Žinoma, Kremliui toks Batkos žingsnis yra nepriimtinas: Rusija tikėjosi privatizacijos pagal „pirmos rankos“ principą. O dabar visas turtas pabrangs. Tikriausiai veltui neseniai Putinas leptelėjo, kad Baltarusijos įjungimas į Rusijos sudėtį „labai pageidautinas“. Tarp šio pareiškimo ir po to sekusių įvykių matomas labai subtilus ryšys. Briuselis ir Minskas išsigando praryjimo ir vėl pradėjo draugauti prieš Kremlių? Tai bus aišku vėliau, tačiau kol kas viskas rodo būtent į tai.
       Rugsėjo pinigų šaltinį Minskui mes aptikome. Ypatingai daug pastangų neįdėję.

       Gyventojai, verslas ir ekspertai aktyviai svarsto Lukašenkos paskelbtą išėjimui iš krizės priemonių programą. Komentarai oficialioje žiniasklaidoje pilni optimizmo: „Tai reali programa, įvykdoma per kelis mėnesius ir galinti šalį išvesti, iš pradžių, iš valiutos krizės, o po to iš ekonominės, ir sustabdyti infliaciją“, - valstybinės televizijos eteryje pareiškė Finansų direktorių klubo pirmininkas Andrejus Karpuninas. „Mes prognozuojame, kad valiuta atsiras, bet po antros, papildomos sesijos atidarymo, tai bus rugsėjo antroje pusėje“,- oficiali agentūra BELTA pateikia UAB „Bank VTB“ valdybos pirmininko Vladimiro Ivanovo žodžius.
       Apskritai, teigiamai vertinantys valdžios pasirengimą daryti nors kažką, nevyriausybiniai ekspertai prie oficialaus optimizmo nesijungia. Verslas turės sumokėti už valdžios apsiskaičiavimus makroekonominėje politikoje. Pasak ekspertų, jokių didelių pelnų, kuriais įmonės galėtų dalytis, nepatirdamos žalos savo ekonomikai, jos neturi, kadangi kainos išaugo dėl to, kad kompanijoje padidėjo išlaidos dėl dolerio kainos augimo.
       Manau, kad išėjimas iš krizės nebus paprastas dėl sprendimų priėmimo vėlavimo. Visas šias priemones reikėjo priimti gale praėjusių metų arba šių metų pradžioje. Bet geriau vėliau, negu niekada. Be to, priimtos pusinės priemonės, vadinasi galima laukti tik pusinių rezultatų. Valiuta biržoje bus prekiaujama tik dvejose sesijose – pagrindinėje ir papildamoje. Pagrindinėje bus galima ją įsigyti tik valstybinės svarbos tikslams, pavyzdžiui, sumokėjimui už energiją.

       Kaip vakar patvirtino Nadežda Jermakova, kursai bus du, o tai reiškia, kad daug kursų išliks, nepaisant ekspertų rekomendacijų. Kaip ir bet kokios pusinės priemonės, jie neišspręs problemos. Anksčiau ar vėliau valstybės vadovybei teks naudoti rinkos mechanizmą Baltarusijos rublio kurso nustatymui. Beje, Jermakova paaiškino, kad valdžia tikisi, kad greitai oficialus ir rinkos kursai priartės, tačiau kaip tas vyks, kol kas yra neaišku.

Kalbant apie Baltarusijos rublio kainą, kuri gali atsirasti, kaip biržos prekybų rezultatas, tai jos prognozuoti niekas nesiima. Ekspertai įsitikinę tik tuo, kad ji bus didesnė už tą, kuri dabar yra „juodojoje rinkoje“. Priminsime: oficialiai 1 doleris kainuoja 5 tūkst. Baltarusijos rublių, tačiau įsigyti jo pagal tokį kursą neįmanoma. Gyventojai vienas kitam dolerius parduoda už 8500–9000 rublius. Įmonės prekių kainą skaičiuoja pagal 10 000 tūkst. už dolerį kursą. Nacionalinio banko vadovė mano, kad aukščiau 10 000 rinkos kursas pakilti negali.

       Pats kursas apie tai kol kas tyli. O štai Aleksandras Grigorjevičius vėl visus nustebino apžaidęs Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos vadovybę (aš jau nežinau ką: preferansą ar kitą) ir padaręs taip, kad nuo šiol posovietinėje erdvėje KSSO bus suteiktos žandaro funkcijos. Tai yra, niekuo nerizikuodamas, A.Lukašenka pakvietė KSSO su karinės jėgos pagalba garantuoti savo tolesnį egzistavimą. Bet tai jau yra kita istorija.

Dėdė Saša, 2011-09-01

Šaltinis: Finance

Susiję:

„Baltarusija – smūgių taškai“

Baltarusijos ekonomika – viena iš efektyviausių Europoje?

Demokratinės bendruomenės pyktis

Panašu, kad mes visi baltarusiai

Baltarusijos opozicija: kartu su Vakarais prieš savo valstybę

Lenkijos ir JAV geopolitinis balansas

Rusija – Baltarusija: ar devalvacija gali būti gydoma privatizavimu?

Kova už laisvą Baltarusiją arba vienos provokacijos istorija

Kaip daromos revoliucijos

Kokį žaidimą žaidžia A.Lukašenka?