2014 metų vasarą sukaks 70 metų nuo tarptautinės konferencijos Breton Vudse (Naujojo Hampšyro valstija, JAV), kurioje buvo priimti sprendimai, nustatę pasaulio finansų sistemos architektūrą trims dešimtmečiams.

       Tolesnis įvykių vystymasis pietryčių Ukrainoje nemažai priklauso nuo tokio gyvybinio klausimo, kaip pinigai ir pinigų apyvarta. Donecko ir Lugansko liaudies respublikos, kaip nebūtų paradoksalu, iki 2014 metų vasaros pradžios toliau buvo Ukrainos pinigų erdvės dalimi – vykstant baudžiamajai operacijai, kaip ir anksčiau, veikė Ukrainos Nacionalinio banko (UNB) regioninė atstovybė. Tiesa, UNB ne kartą darė pareiškimus apie grėsmes jo veiklai pietryčiuose. Viename pranešime spaudai buvo sakoma, kad banko vadovybė nusprendė „evakuoti“ visus savo darbuotojus, kad „apsaugotų jų gyvybę ir sveikatą“, bet sprendžiant pagal vėlesnį pranešimą, Donecko UNB atstovybė atnaujino savo operacijas. Kijevas supranta, kad jeigu centrinis bankas išeis iš pietryčių Ukrainos, tai DLR ir LLR valdžias pastūmės pagreitinti savo pinigų ir kredito sistemos sukūrimą.

       Sirijoje paskelbti prezidento rinkimų galutiniai rezultatai. Už Basarą Asadą balsavo 88,7 procentai rinkėjų (daugiau kaip 10,3 milijonų žmonių). Už jo konkurentus – Hasaną Abdelį Iliachį an Nurį ir Maherą Abdel Hafizą Hadžarą – atitinkamai 4,3 procentai ir 3,2 procentai. Rinkėjų aktyvumas buvo 73,42 procentai. Rezultatas daugiau nei įtikinamas, be to atitinkantis susiklosčiusį politinių jėgų išsidėstymą ir teritorijų kontrolės pobūdį. Ypač šia prasme yra parodantys Libano visuomenės veikėjų vertinimai, įskaitant kritikuojančius Bašarą Asadą. Jie liudija, kad tarp daugelio šimtų tūkstančių pabėgėlių, esančių Libano teritorijoje, kuriame palei sieną taip pat buvo įrengtos rinkimų apylinkės, rinkėjų aktyvumas ir politinis pasirinkimas buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Sirijoje. Daugelis Sirijos gyventojų prieš kamerą prisipažino, kad nėra dabartinio prezidento šalininkai, bet vis tiek už jį balsuoja, nes būtent su juo sieja viltį, kad valstybėje bus įvesta patvari taika. Iš 14  Sirijos provincijų sostinių rinkimai nevyko tik toli esančioje ir retai apgyvendintoje Rakėje, kurią kontroliuoja džihadistai. Tačiau Vakariuose, kaip ir buvo tikėtasi, paskubėjo nepripažinti balsavimo rezultatų, net nebandydami įsigilinti į tai, kaip jie vyko ir koks didžiulis skaičius siriečių į juos atėjo. Pagal G7susitikimo rezultatus priimtame komunikate, pavyzdžiui, sakoma: „Mes smerkiame birželio 3  d. fiktyvius prezidento rinkimus: Asadui nėra ateities Sirijoje“.

       Šiais metais sukanka 70 metų nuo 1944 metų birželio 1-22 d. JAV Breton Vudso vietovėje (Naujojo Hampšyro valstija) vykusios Jungtinių Tautų (The United Nations Monetary and Financial Conference) pinigų ir finansų konferencijos, kuri padėjo pokario tarptautinės valiutų ir finansų sistemos pagrindus. Konferencijoje dalyvavo 730 delegatų iš 44 valstybių, antihitlerinės koalicijos dalyviai. Konferencijai pirmininkavo JAV finansų sekretorius Henris Morgentau. JAV delegacijai vadovavo Iždo aukštas pareigūnas Haris Vaitas, Didžiosios Britanijos delegacijai – pagrindinis ekonomistas ir Finansų ministerijos valdininkas  Džonas M.Keinsas, TSRS delegacijai – užsienio prekybos ministro pavaduotojas M.S.Stepanovas, Kinijos delegacijai – Čanas Kaiši...

       Rusijos nacionalinės mokėjimo sistemos sukūrimas ir perėjimas prie nacionalinės valiutos naudojimo Rusijos bankų ir kompanijų vidaus bei užsienio operacijose iš diskusijų srities pereina į praktikos sferą. Tuo pačiu metu eilė klausimų, susijusių su tokiu perėjimu, lieka diskusiniu. Tokia mintis, kad Rusijai savo energijos ištekliais ir kita žaliava reikia prekiauti ne tik už dolerius, bet taip pat už rublius, buvo sakoma dar praėjusiame dešimtmetyje. Buvo sukurta net prekių birža prekiavimui nafta už rublius, nors įsukti šios prekybos nepavyko. Rusijos perėjimo prie rublio užsienio prekyboje idėjos kritikai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad žaliavos ir energijos išteklių valstybių eksportuotojų (o Rusija priklauso tokioms) nacionalinės valiutos yra nestabilios, todėl rinkos dalyvių požiūris į tokias valiutas yra atsargus. Todėl dolerio pakeitimo į rublį šalininkai siūlė rublį padaryti auksiniu, tvirtindami, kad tada, neva, rublis taps tvirta valiuta, nelinkstantis nuo bet kokio rinkos vėjo. Be to, turima galvoje, kad vieningas auksinis rublis bus naudojamas tiek valstybės viduje, tiek ir užsienio atsiskaitymuose. Kai kas iš šio projekto šalininkų nostalgiškai prisimena S.J.Vitės auksinį rublį, kuris pasaulį išvydo 1897 metais, kai kas – 3 – ojo dešimtmečio vidurio G.Sokolnikovo auksinį červoncą.

       Ukrainos žiniasklaida toliau gąsdina: dabar investicijos į Krymą neis, Krymo ekonomika greitai žlugs, gyventojai nuskurs, dar nedaug – ir Krymo gyventojai paprašys  atgal. Trumpai pamirškime apie tas informacinio karo salves ir pažiūrėkime į faktus.

       Amerikiečių istorikas Viljamas Blamas (William Blum) kasmet publikuoja savo darbą „JAV užsienio politikos pasiekimų atnaujinta santrauka“. Jame parodyta, kaip nuo 1945 metų JAV bandė nuversti daugiau kaip 50 vyriausybių, daugelis iš kurių buvo išrinktos demokratiniu būdu, kaip Amerika kišosi į 30 pasaulio valstybių rinkimus, o taip pat bombardavo civilius gyventojus trijose dešimtyse valstybių, naudojo biologinį ir cheminį ginklą, o taip pat bandė nužudyti užsienio politinius lyderius.  

        Nespėjo Kopenhagoje atsidaryti 62 –as kasmetinis Bilderbergo klubo susirinkimas (gegužės 29 d.- birželio 1 d.), kaip kilo skandalas. Du danų žurnalistus, iš anksto  apsistojusius „Marriott“ viešbutyje, į kurį susirinko Bilderbergo nariai, sugriebė apsauga. Žurnalistai atsisakė sunaikinti nuotraukas, kurias spėjo padaryti, ir juos su konvojumi nuvedė į policijos nuovadą. Nukentėjo ne tik danai. Iš viešbučio skubiai iškeldino britų „Guardian“ ir amerikiečių interneto portalo Infowars.com darbuotojus. Amerikiečiai neliko skolingi, savo portale patalpino susidorojimo su žurnalistais nuotraukas, ataskaitą apie grėsmingą konferencijos pobūdį, apie policininkus su šunimis, apie uždarytą grotomis tvirtovę, į kurią pavirto penkių žvaigždučių viešbutis laukiantis VIP asmenų…

       Gegužės mėnesį populiarus Lenkijos savaitraštis NIE (gegužės 16-22 d., Nr. 20) išspausdino recenziją, kurios pavadinimas „KGB daro, ką nori" naujai knygai „Plieninės magnolijos dosjė“ apie Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Mūsų portalas „Straik“ negalėjo nepastebėti šio straipsnio – mes iš profesinių interesų pradėjome ieškoti knygos, juk anksčiau patys jau keletą kartų rašėme apie Prezidentės Grybauskaitės asmenybę (anksčiau – arši komunistė, dabar – ne mažiau arši Putino priešininkė). Ukrainos politiniam panoptikumui toks persivertėlio tipažas suprantamas ir artimas, todėl nėra nieko stebinančio, kad Grybauskaitės atžvilgiu (ir apskritai Lietuvos politikų), šalies, kuri 2013 metais vadovavo Europos Sąjungai ir atkakliau nei kiti Ukrainai siūlė pasirašyti sutartį su ES, daugelis mūsų politikų (pavyzdžiui, Julija Tymošenko) elgiasi, kaip su saviškiais. Kad labiau suprastumėme, kas vadovauja draugiškai Ukrainai valstybei, mūsų portalas ir paskelbė seriją žurnalisto Maksimo Leonovo iš Sankt Peterburgo tyrimų, kuriuose jis atidžiai (bet dar ne išsamiai) išnagrinėjo sovietinę Grybauskaitės praeitį – visa tai, kas buvo susiję su jos mokslais Leningrado universitete ir apie ką prezidentė dabar kažkodėl tyli.

       Nuvažiavau į Kijevą. Pakalbėjau su žmonėmis. Pabendravau su draugais. Visi vietose, visi dirba. Nuotaika visumoje gera. Kijevo gyventojai gražūs ir draugiški, kaip visada. Pradėjo ardyti barikadas. Kol kas iš kraštų. Man parodė verslus – pradžią, grožis, drąsa ir originalumas šokiruoja. Politinėse diskusijose niekas nesilaiko vieno, nepalaužiamo, bekompromisio požiūrio, bet savo linijos, kaip ir pridera, griežtai laikosi. Viskas teisinga, kaip kitaip? Ir vis tik negavau aiškaus atsakymo į vieną man svarbų klausimą.