Ar Osama bin Ladenas jau išnaudojo paskutinę gyvybę? - klausia vienas komentatorius. Panašu, kad taip. Tai jau septintas kartas, kai skelbiama apie jo mirtį. Prieš tai net šešis kartus žiniasklaida laidojo O.bin Ladeną. Pirmą kartą jis žuvo Afganistane per Toro Boros bombardavimą. Antrą kartą mirė Pakistane, susirgęs vidurių šiltine. Apie trečią mirtį pranešė Pakistano ministrė pirmininkė Benazir Bhutto, 2007 m. lapkričio 2 d. duodama interviu TV kanalui Al Jazeera ir įvardydama žudiką – Omarą Šeichą.

       Balandžio 26 d. būvęs JAV iždo sekretoriaus padėjėjas prie Reigano administracijos Polas Kreigas Robertsas (Paul Craig Roberts) tiesiai šviesiai PressTV paaiškino apie įvykius Libijoje, Sirijoje ir kitose Afrikos bei Artimųjų Rytų valstybėse, kaip JAV susijusi su šiais įvykiais, ir kokiais tikslais kišasi į suverenių valstybių vidaus reikalus.

       Kinijos ekonomika oficialiai tapo antra pasaulyje, pagal BVP aplenkusi Japoniją. Kovo pradžioje Kinijos Nacionalinis liaudies kongresas patvirtino planus naujam, dvyliktam penkmečiui ir nustatė juose metinį septynių procentų ekonomikos augimą. Dangaus imperijos geru ekonomikos augimu Vakaruose žavisi seniai ir pagrįstai. O kai per paskutinę krizę ji parodė pavydėtiną stabilumą, kai kurie guru padarė išvadą, kad šis modelis yra konkurencingesnis ir Vakarams laikas mokytis iš Kinijos.

       Niekas negali paskaičiuoti, ką turi padaryti Graikija, kad sumokėtų savo skolas. Tai valstybė, kuri turi didelius kreditus ir mažai santaupų. Ir ji negali konkuruoti. Bankai jau apie metus rengiasi tam, kas gali atsitikti, jeigu... Dabar visos Europos finansų sektorius testuojamas atsparumui, tai gali duoti atsakymą į šį klausimą. Tuo pačiu metu užkulisiuose, žinoma, kalbama apie tai, kiek iš tikrųjų Graikija pati sumokės. Tačiau kol kas jos skolos įsipareigojimai lieka rinkose ir spekuliantus domina aukšti procentai.

       Tai, kas vyksta Libijoje ir aplink ją, įtikinimai parodo, kad šiuolaikinis pasaulis juda link tarptautinės teisės nesilaikymo, rasinių - fašistinių pasaulio procesų valdymo metodų atstatymo. Dar niekada šiuolaikinėje istorijoje tarptautinės teisės normos nebuvo naudojamos prieš tautas, kurias jos patvirtino, taip ciniškai ir be ceremonijų. JTO Saugumo tarybos Rezoliucijos 1973 priėmino istorija ir jos taikymas – tai cinizmo viršūnė: vietoj tarptautinės taikos palaikymo garsioji Saugumo taryba (jau ne pirmą kartą) duoda sankciją ginkluotam plėšimui, nacionalinės nuosavybės perdalijimui Vakarų kompanijų ir bankų labui, suverenių valstybių naikinimui, ištisų tautų naikinimui.

       Nepaisant prezidento ir vyriausybės pažadų, Baltarusijos valiutų rinkoje situacija nesikeičia. Užsienio valiutos bevek nėra kaip grynųjų, taip ir negrynųjų rinkose. Įmonės ir bankai lauka valiutos biržoje. Kaip anksčiau vicepremjeras Sergejus Rumas pareiškė, prekyba turėjo įvykti balandžio 26-27 d.

       Melas, kaip propagandos instrumentas, – ginklas nėra naujas. Jis veikia ir netgi tada, kai visi arba beveik visi žino, kad jiems kiša melą. Tačiau tarp tiesos žinojimo ir kovos prieš blogį visada kažkas atsistoja. Savo laiku, kare su Iraku, Vakarų melagingai apkaltintu, kad gamina masinio naikinimo ginklą, tuo kažkuo buvo būvusi Didžiosios Britanijos užsienio prekybos ir investicijų ministrė, baronienė Elizabetė Saimons (Elizabeth Symons).

       Dizaineris Piotr‘as Pyrtek‘as sugalvojo naują dušo-vonios konstrukciją. Idėją jis paėmė iš gamtos. Įrenginio konstrukcija primena tulpės žiedą: esant uždaram žiedui, galima maudytis duše, prasiskleidus – įrenginys pavirsta pilnaverte vonia, kurioje įrengtas hidromasažas.

       1972 metais JAV atsirado pirmi sensoriniai ekranai. Nors jie buvo mažo tikslumo, tačiau naudotojas, spausdamas atitinkamą ekrano vietą, galėjo pasirinkti atsakymą.

       Bėgant metams, vystėsi mikroelektronika ir pastoviai buvo tobulinamos sensorinių ekranų charakteristikos, didėjo jų tikslumas. Šiuo metu yra įvairių tipų sensorinių ekranų, kurių veikimas pagrįstas įvairiais fizikiniais principais. Ir naudojami jie daug kur: mokėjimų terminaluose, bankomatuose, kompiuteriuose, mobiliuose telefonuose, operatorinėse panelėse pramonėje ir kt.

      Pradžioje viskas klostėsi, kaip niekada gerai – paskutiniu metu finansų bendruomenė sugrįžo prie Europos problemų ir aptarinėjo galimą Graikijos skolos restruktūrizavimą. Skolos tvarkymo kaina šiai valstybei išaugo tiek, kad ji jau nebepajėgia tai daryti. Dėl to visi jau mąstė apie scenarijų – galimą Graikijos techninį defoltą, jai prašant restruktūrizuoti skolą. VFR finansų ministro V.Šoiblės komentarai tik įpildavo alyvos į ugnį.